Šiukšlynėlis

“Visi sąlyčiai = manojo “aš” kultas? Ne. Manojo “aš” kultas numano diletantiškumą arba oportunizmą. Ir viena, ir kita - niekai. Ne rinktis gyvenimą, o jį plėsti.<…> visos mūsų bėdos randasi iš lyginimo. angažuotis iš pagrindų. Paskui su vienoda stiprybe priimti “taip” ir “ne”.” Taiklus A.Camus pastebėjimas “į temą”.

Paskutinė perskaityta knyga – R.D.Precht „Kas aš esu?“. Ši knyga – tai „filosofinė kelionė į save“, ką ir sufleruoja pavadinimas. Kaip įvade pasakoja pats autorius, su filosofija jis susipažino visai netikėtai, jaunystėje atostogaudamas Graikijoje, ir nuo to laiko jo nepaleidžia.

Ši knyga – tai ne nuobodus filosofijos veikalas su galybe subjektyvių teorijų, o įdomus, daugelio skirtingų pažiūrų filosofų ir mokslininkų darbais paremtas optimaliai objektyvus kūrinys. Nors pirmasis skyrius (iš viso jų yra trys) ir nuobodokas, nes jis yra labiau teorinis – „Ką galiu žinoti?“ – gilinamasi labiau į biologinius procesus, smegenų tyrimus, tačiau du likę skyriai „Ką turiu daryti?“ ir „Ko galiu tikėtis?“ nustebina įvairių filosofinių pamąstymų, gyvenimo istorijų, pavyzdžių gausa.

Trys pagrindiniai skyriai skirstomi į smulkesnius skyrelius, kurie labai įdomiai strūkturizuoti. Kiekvienas skyrelis turi savo tikslią dislokaciją, pavadinimą atitinkantį pasakosiamą istoriją ir pagrindinį keliamą klausimą, pavyzdžiui, „Londonas. Teta Berta turi likti gyva. Ar galima žudyti žmogų?“. Tai, mane asmeniškai, labai intrigavo skaityti toliau ir toliau, skyrelį po skyrelio.

Nors kiekvienas skyrelis turi savo temą ir klausimą, nevertėtų šios knygos laikyti „straipsnių rinkiniu“, nes autorius stengiasi kruopščiai kiekvienu skyreliu papildyti kitą, grįžti prie jau aptartų temų, todėl patarčiau šią knygą skaityti nuosekliai.

Labiausiai šią knygą patrauklia daro įvairiapusiškumas, šaltinių gausa. Vien knygos gale esanti asmenų ir naudotos literatūros rodyklė užima 25-is puslapius. Autorius nagrinėja Kantą, Platoną, Dekartą, Ruso, Benthamą, Šopenhauerį, Nyčę, remiasi biologijos, sociologijos, psichologijos, neurochirurgijos tyrimais, utilitarizmo teorija, pozityvizmo psichologija, humanizmu, galų galiausiai – žmonių jausmais ir poreikiais.

Manau, kad „Kas aš esu?“ patiks visiems žmonės, visąlaik besistengiantiems suprasti, kas vyksta aplinkui ir jų viduje, kelti įvairius klausimus, ieškoti atsakymų arba tiesiog plėsti akiratį.

“savąsias dienas užpildykite gyvenimu, bet ne gyvenimą - dienomis” - paskutiniajame knygos sakinyje siūlo autorius. To Jums linkiu ir aš :)

Moterys moka šypsotis, moka gaminti valgyti, moka gražiai būti, bet nemoka tapyti paveikslų, kurti dainų. Ne visos, aišku, dauguma. Jos nutapo kažkokius fakin kardelius ir galvoja, kad čia turėtų būti paveikslas. Jos sukuria kokią perdėm jausmingą dainą ir galvoja, kad visi gėrėsis. Juk merginų roko grupės niekada nebus tokios populiarios kaip vaikinų. (Dabar klausau Kings of Leon). Ne visos, aišku, dauguma. Jei nutapysi natiurnmortą - back to the kitchen, bitch, mane tai nervina. Dabar pasauliui ne to reikia. Eik šalin su savo sentimentais. Tau pavyks sutepti tą sumuštinį!

Moterys moka šypsotis. “Galėtų nesnigti, tai visai nedžiugina”-pasakiau ir plaaaaačiai nusišypsojau. Nes mano gyvenimas eina geryn. Cha! O aš ir šypsosiuos tol, kol kaimynė iš antro aukšto pažaliuos iš pykčio, o kai pažaliuos, šypsosiuos, kol ji iš pykčio sprogs. O kai sprogs, toliau šypsosiuos. Ir aš visai nepykstu ant jos. Juk kaimynių iš antro aukšto - niekas nemyli. Joms po penkiasdešimt, o jos vis dar aitės, ytės ar utės. Nes jos niekada nesišypsojo! Jos pyksta, jei trenki durimis, todėl jų niekas nemyli. Bet tai jų pasirinkimas. O aš šypsausi, nes noriu.

Vieną dieną aš nuskrisiu į Ameriką.

Šiaip.

O kai nuskrisiu, nueisiu į kokį nors gerą koncertą.

Į tokį, kokių Lietuvoj nebūna.

Nors, būna kartais.

Bet vis tiek.

Vieną dieną aš nuskrisiu į Ameriką.

Ir ten visiems nusišypsosiu.

Cha!

Vakar važiavau į kalėdinį koncertą su dviem dideliais mazgiais. Kažkaip vakar net nepagalvojau, kad jau šiandien Kūčios, belekas, ane? Bet negaliu nepapasakot tokio visai nekalėdiško įvykio, na bet jis susijęs su Kalėdom, nes įvyko bekeliaujant į KALĖDINĮ koncertą. Aš lipu į troleibusą, suprantu, kad ne į tą ir sušunku priekyje besiraunančiai Kamilei: “Mums šitas netinka!”, už manęs bestovinti bobikė su maišu:”Kaip tai netinka? Juk į stotį!..” Negalėjau nepapasakot, kokie apgailėtini žmogiukai vaikšto Lietuvos žemele! O juk KALĖDOS. Ir METAI NAUJIEJI.

Tai va, mano norai ir pažadai (kuriuos nebūtinai išpildysiu, manim išvis turbūt negalima pasitikėt):

• paringuoti po pievas su karūna (žiūrėti Maironio eilėraštį “Mergaitė”).
• padaryti kokį gabalą.
• įsigilinti į fiziką.
• praplėsti savo tattoo.
• užsiauginti ilgus plaukus.
• atšėlti VA. BŪTINAI.
• DAINUOTI. Gražiai.
• nebūt tokia bjauri ir stora.aha.
• kepti daugiau pyragų.skanių.
• praregėti tamsoje.
• nueit bent į vieną gerą liaudies šokių vakarušką.
• apsispręsti, ką studijuot.
• lavint klausą.
• išsigydyt paranoją, o šizofreniją pasilikt.

O koncertas geras buvo. Dainavo “Trakų pilį”, cha. Nekalėdiška, bet kietai, ką. Ai va, dar liaudiškų dainavo. Beje, vyko tas koncertas vero cafe, o aš gėriau šakaladinį makijatoo ir dar iššūkį. Bet tai kai stebuklų vakaras vero cafe-liaudies dainos-metalistai geria vero kavą. Nesuderinama.

Spėkit, kas skamba mano kolonėlėse. Ogi naujasai stylerių albumas! Turbūt per daug nenustebinau. Taigi, kadangi supratau, jog albumas netobulas mano ausimis ir akimis, nusprendžiau jį šiek tiek apžvelgti ir pareikšti savo nuomonę.

Geriausia viso albumo kompozicija - “Born in Hell”. Čia tikrai jaučiu heavy/power tradicinį skambesį, tačiau yra ir įdomesnių vietelių. Vokalisto balsas idealiai atitinka dainą (ne taip, kaip paslėptoje dainoje “Bitch”, apskritai nesupratau jos esmės ir kam ji reikalinga, bet prie jos dar vėliau sugrįšiu). “Born in Hell” solo gal kiek ir standartinis/nuobodokas, tačiau pritinka ir atsėrus įdomią pradžią svarstyklės susilygina ir daina išlieka geriausia visame albume.

Tokiam žmogui kaip aš, labai didelis minusas pasirodė, tai, kad visi tekstai anglų kalba. (Turbūt dėl reklamos kitose šalyse?). Tačiau juk galėjo bent vieną dainą lietuviškai įdėt(lietuviškas versijas girdėjau dainoms “I’ve Opened My Eyes” ir “Black Star”), nes gimtąja kalba šios dainos melodingiau skamba.

Kai kuriose vietose tekstas pasirodė “be ryšio”. Kaip tat “Follow the Howl of Wolves”: apie kažkokią motiną, kuri pagimdė vaiką, kuris buvo visai ne vaikas…Žodžiu, keistokai.

Taip pat, dviejose dainose iš aštuonių “užsiiminėjama lytiniais santykiais”. Kaip ir minėjau, dainos “Bitch” išvis nesupratau, vokalo partija keistai nuskambėjo ne tik “vokališkai”, bet ir ritmiškai, instrumentalas gal ir neblogas, bet lyrikos tai jau joo. Bent jau galėjo neslėpt tos dainos, įtraukt į sąrašiuką ant albumo. O gal gėda? :D

Be “Born In Hell”, dar galėčiau pagirti “The Choice” - už įdomų sprendimą. Aišku, nepamirštu savo džiaugsmo, kad Juodoji Žvaigždė nepaskendo užmarštyje ir pateko į antrąjį albumą.

Šiaip, J.Milius šiek tiek per daug rėkia visam albume, vokalinius sugebėjimus geriau vertinčiau pirmam albume.

Šioks toks dainų reitingas:

1. Born In Hell
2. Black Star
3. I’ve Opened My Eyes
4. Rock’n'Hole
5. The Choice
6. A Whiff of Sand
7. Follow the Howl of Wolves
8. Bitch

Klausysiu dainas visas vistiek. Džiaugiuos, kad Lietuvoj dar yra heavy/power atlikėjų ir šis SS albumas man patiko :) Duočiau, manau, 8/10.

Taigi, dvi paros metalo muzikos, kaitinančios saulės, upės vėsos, gerų nepažįstamų draugų, alaus, arbatos ir geriausių įspūdžių!

Taigi:

PIRMA DIENA.

LIE IN RUINS. Geri bičiukai, neša savo vėliavą, kadangi buvo pirmi, tai dar nelabai publika užsivedus buvo, bet ir nepavargę, taigi pasitaškėm iš širdies.

SEMARGL. Vieni iš mano mamos favoritų. Neblogi - išsiskyrė, sakyčiau, pačio festo kontekste. Gal jie nieko ypatingo nesako, tiesiog tokie satanistiški, bet taško visai neblogai.

BURYING PLACE. Nepatiko. Jokios melodijos, dainos tokios pačios, tik triukšmas.

ARGHARUS. Labai įdomi grupė. Vokalistas išsiskiria savo povyza, elgesiu, bent jau man. Jie super. Dar Argarus gauna pliusą, kad sugrojo mano mėgstamiausią dainą :D

DOMINANZ. Sakyčiau vidutiniškai pavarė.

HELEVORN. Viena geriausių vakaro grupių, vieninteliai doomo atstovai. Vokalisto veido išraiška gerai atspindi nusivylimą ir melancholiją, tad nuotaika tikrai atitinkama. Beje, pirmas poilsis nuo riaumojimo buvo.

MAYHEM. Na, jų pasirodymas yra paremtas įspūdžiu, o jis buvo. Patiko Atilos gerklinis vokalas, retkarčiais buvęs. Tiesa, visi grupės nariai tikrai skirtingai atrodo, mažai bendrauja, taigi pagalvojęs apie Mayhem, vis kažkaip Atilą prisimeni. Tiesa, gitaristas su ventiliatorium labai patiko. (Mestas mėsgalis nukrito beveik tiesiai prieš mane, taigi eww.)

ANTRA DIENA

SCYTHIAN. Patiko, sakyčiau geri žmogėnukai. Kadangi laimėjau jų CD, tai vėliau nuėjau parašų ir nusifotkint, tai gitaristas labai nustebo:”CD, man!!!” Taško apie karą, na ir gerai, taip ir toliau!

BATALLION. Patiko jų išvaizda šiaip. Muzikiniu atžvilgiu gal ir nėra jie kažkuo labai jau ypatingi, bet patiko. Dar išmaldavom su draugėm tris paskutines būgnininko lazdeles.Vargšas žmogus, sako, kad expensive, bet ko tik dėl gerbėjų nepadarysi…

WHITE SKULL. Tikėjausi daug prasčiau! Nes per youtube atrodė, kad vokalistės vokalas gyvai visiškai neskamba, bet visai suėjo. Moteriškė graži (tik draugė sakė, kad jai ji panaši į Lady Gaga:D), apsirengus neblogai, o ir publiką užvedė. Storasai gitaristas taškė soliakais, o plonasai šiaip neblogas.

DEVIOUS. Nepatiko, beveik net neklausiau.

GORATH. Irgi nepatinka, praleidau išvis.

NIGHTMARE. Va čia tai temperamentas! Aišku vokalistas toks pamaiva truputį, bet atleidžiam, nes jis super! O ir vienintelis išnaudojo sceną ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai. Ištaškė belekaip (na, gal neobjektyvu, nes mėgstu heavį/powerį, bet daug kam taip pat patiko, kiek girdėjau). Labai mieli žmonės tie Nightmare. Galėtų šiaip kokį koncą Lietuvoj surengt kada.

IZEGRIM. Labai linksmas metalas! Bobikė - super. Daug atributikos publika gavo, šaunu. Na, bet nepasakyčiau, kad buvo jau toks žiauriai super pasirodymas, bet tikrai gerai suėjo.

PANTHEON I. Ai…Neatsimenu kur aš buvau, kai jie grojo…

TANKARD. Čia jau neturiu žodžių. Tiesiog žiauriai super. Nuostabu. Stovėjau pirmoj eilėj, aišku vos nesutraiškė, bet tai nesvarbu. Die with a beer in your hand! Patiko, kad vokalistas nemažai šnekėjo, lakstė po sceną, šoko su mergina ;D. Taipogi, ištaškė belekaip. Ir man atrodo, ne tik mane. Visus visus! Noriu vėl Tankardų.

GRAVE. Vokalistas ryškiai per daug vartoja žodį fuck ir jo darinius. Bet atleidžiam, jei jam taip patinka. Nebuvo kažko verčiančio iš koto, tačiau patiko, sugrojo daug gerų dainų. Vistiek Grave geriau nei Deicide.

VALKYRJA. Šaunuoliai, tačiau publika jau matomai pavargus buvo. Kadangi nejaučiu dideliausių sentimentų blekui, taigi Valkyrjai pliusas, kad man patiko :D

Raktinės Vakmenio frazės ir pokalbiai:

• “Subine tu!!!”
• “Viktorija, apsišik.”
• “Mūū.”
• “Bet gali man pastatyti…”
• “Suslavičiaus dešrelės.”
• “Jei turėsi Nahash maikę, tai būsi aukščiau už juos visus.”
• x: “Kažko kelias labai nelygus.”y: “Tikrai.”x: “Kaip gerai, kad tu man pritarei.”
• x:”Give me your pick”. y: “What? Dick?”
• “Give me your T-shirt, I know you have another one.”
• “Die with a beer in your hand”.

IŠVADA. Velnio akmeniui galima net dešimt duoti. Viskas buvo puiku: jaukus Dainuvos slėnis, koncertai net beveik nevėlavo, taip pat tikėjaus labiau priterštų WC ir baisiau lėbaujančių žmonių ( ir ačiū visiems dievams, kad nebuvo kaip tikėjaus :D ), nebrangi atributika, daug dovanų, geros grupės, draugiški žmonės, viskas labai labai gerai. Užtikrintai varysiu kitąmet, jei gamtos stichijos, pasaulio pabaiga, ar šiaip koks brudas manęs nesulaikys.

P.S Arbata buvo superinė. Ypač ta šalta. Dar nusipirkau cinamoninės su čili pipirais, ji man patiko, pati pusę išgėriau, o po to nuėjau pažįstamų išdūrinėt, įdomu buvo žiūrėt į juos paragavus tos arbatos :D

J.Ivanauskaitė, “Mėnulio vaikai”(246psl.). Apie gyvenimą. Taip, kaip yra. Taip, kaip bus. Gal pernelyg pesimistiška, bet tai nuomonė. Gal paskatins.  :

“Tu pažiūrėk, kaip gyvena žmonės, kaip jie skuba, o per tą skubėjimąnebeturi vienas kitam laiko, nebemyli vienas kito.O žinai, kodėl jie taip skuba? Kodėl taip pagreitėjo vadinamasis gyvenimo tempas? O todėl, kad visi jaučia, kad kiekviena akimirka gali būti paskutinė! Negi tu esuvoki, kad mes visi garmam į prarają? Užsimerk ir pajusi, - ji ranka uždengė man akis ir atlošė mano galvą, - ar jauti? - klausė neatitraukdama spurdančio kaip drugelis delniuko, - jauti, kaip riedam vis greičiau ir greičiau, ir niekas mūsų nebeišgelbės? Jauti, kaip viskas, pažeista, užnuodyta, suniokota, radioaktyvu? - aš papurčiau galvą, - negali būt, kad nejaustum? Argi tauramu? Argi tu būni laimingas? Tu pagalvok, ar turi tikrų draugų, ar ką nors tikrai myli, ar esi mylimas, - aš toliau purčiau galvą, - ar tau būna gera su žmonėmis? Visi meluoja, visi pikti, nes jiems negera. Ir nėra ko turėt vilites, kad kas nors keisis. Aš jukrengiuosi tokiais drabužiais, taip dažausi plaukus, klausausi tokios muzikos, kad užmuščiau savy viltį! Nes kai neturi vilties, gali nusispjauti į daugybę neegzistuojančių dalykų, kurių ilgies kaip paskutinis durnius. Pavyzdžiui, kad mamytė prieš miegą mane pabučiuotų, kad iš darbo grįžęs tėvas nerėktų ant manęs kaip ant mirtino priešo, kad kalbantis su žmogumi galvoje netvinkčiotų klaikus žinojimas: svarbiausio jis nepasakys, svarbiausia, kad to SVARBIAUSIO jau, ko gero, ir nebėra mumyse. Kad ką nors mylėtum, kas nors mylėtų, tada būtų ramu ir gera. Bet - jau viskas. Taip niekada nebebus. Nes žmonės skęstančiame laive, degančiuose namuose ar žemės drebėjimo apimtame mieste nekenčia vienas kito! Tu juk jauti, kaip visi nekenčia vienas kito, - ji pasilenkė ir sušnabždėjo man į ausį, nors aš tebepurčiau galvą, - jauti, jauti!

KOKS ESATE ŽMOGUS

Pabraukite Jus atitinkantį žodį. Tas tipas, kuriame daugiausia pabrauktų žodžių, atitinka Jus :)

A tipas: tai spontaniški žmonės, paprastai dirba prekyboje, nes mėgsta būti tarp žmonių. Nori būti gerbiami. Kitiems gali atrodyti, kad siekdami tikslo jie agresyviai konkuruoja. Jie nemėgsta tų, kurie stokoja entuziazmo, priverčia laukti, ar yra neryžtingi, nelankstūs, griežtai laikosi taisyklių. Jie mėgsta dėmesį pergales, trokšta pripažinimo, nuotykių.

B tipas: Šie žmonės geri organizatoriai ir direktoriai. Jie mėgsta vadovauti, būti atsakingi. Jiems svarbu įvykdyti užduotis ir visada laimėti. Jie nemėgsta jausmingų žmonių, beprasmybių, nepagarbos ir tingumo. Jiems patinka, kai kiti yra klusnūs, ištikimi. Dirba greitai, yra atsakingi.

C tipas: šie žmonės daugiausia dirba paslaugų sferoje, nes trokšta kitiems padėti. Jie jaučia nuolatinę įtampą, bet to neparodo – retai save iškelia aukščiau kitų. Jie globoja nelaimėlius, nori būti mylimi ir dažnai yra pasyvūs. Nemėgsta nejautrių, nesąžiningų žmonių, ginčininkų, egoistų. Jiems patinka nuoširdūs, geri ir jautrūs žmonės.

D tipas: šiems žmonėms svarbiau detalės, nei žmonės. Jiems patinka dirbti pavieniui, daugiausia buhalterijos, technikos, ar inžinerijos srityse. Jie nemėgsta apsimetelių, pasipūtusių, nerūpestingų, ar pernelyg kategoriškų žmonių. Jiems patinka pedantai, nuoseklūs, sumanūs ir praktiški žmonės, kurie gerai dirba, ir su kuriais lengva bendrauti.

Mano teorija - pasaulyje nėra tiesos, bet visai ne todėl, kad žmonės būtų kažkokie neteisingi. Faktą gali daug kas patvirtinti, ar net paliudyti, tačiau tai nėra toji tiesa. Kas, kur, kada įvyko: tą paveikslą kiekvienas piešia savo akimis (koks skirtumas, net gryniausius faktus mūsų nuomonė iškraipyti gali). Apskritai, kas yra tiesa? Dažnai šį žodį vartojam. Tai, kas vyksta IŠ TIKRŲJŲ? Bet jei pats nesi įsitikinęs dėl savo būties, tai kaip kažkas gali vykti iš tikrųjų? Arba jei tik apsimeti, kad esi įsitikinęs?.. Painu. Wikipedia sako: Tiesa - įvairių filosofų skirtingai apibrėžiama klaidos ar melo priešingybė. Blogai, kad sužinotum tiesą, turi pasitelkti melą (???)…

Globalinis atšilimas. Tiesa? O gal tik didelis burbulas? Kiek žmonių, tiek nuomonių, bet nuomonė, toli gražu ne tiesa… Vieni perka žurnalą “Green’as” ir paremia ekologiškų prekių versliuką, kiti išvis neturi nuomonės (mano, kad “nuo manęs vieno nieko neatsitiks”).

Manau, dėrėtų susimąstyti ne tik apie tai, kad “kažkas sakė”, jog kažkur ten tirpsta ledynas (o ar tikrai tirpsta?buvai?matei?), bet atkreipti dėmesį į Žemėje vykstančius procesus. Į esmę. Kam žmogus buvo sukurtas? Kad sėdėtų prie kompiuterio? Kad skristų į kosmosą? Kad gertų alų? Kažkaip neįtikėtinai skamba… Mano tiesa sako, kad žmogus čia, kad saugotų motulę. Žemę. Gal tavo tiesa ir kitokia…

O čia A. ČEKUOLIO tiesa:

http://siukslynelis.blogas.lt/files/2010/05/9.jpg

Paimta iš knygos “Poikalbiai su Algimantu Čekuoliu”, Alma Littera,2009

Keistas tas pavadinimas, bet taip, šito eilėraščio tiesiog NEGALIMA deklamuoti. Tiesiog jis nebeskamba.

Tai va, eilėraštis, kurio negalima skaityti

Sniegas iš dangaus

Neturiu lietaus

Kietais žemei rankom

Ar gali pajaust

Kelio dulkes?..

Destrukcija valdo,

Ir urbanizacija nebepadės…

O aš lauksiu.

Ne, nešauksiu.

Tylos nebe tos.

Nieks jų nenutraukia.

Ši išmonė tikrai ne mano kurta, net nežinau kieno. Tačiau taip norisi ją paskelbti! Jei atsiras kūrėjas, prašom pasiskelbti. Manau autorinių teisių nepažeisiu, bet tiesiog nežinau, kas šitą sugalvojo :)

Baisiai rekomenduoju paskaityti!

“Scena: Prie plento stovi viščiukas. Jis pereina į kitą plento pusę.
Klausimas: Kodėl viščiukas perėjo į kitą plento pusę?

Galimi atsakymai:
Rene Dekartas: Kad eitų kitoje plento pusėje.
Platonas: Kad būtų geriau. Kitoje pusėje yra Tikrasis pasaulis.
Aristotelis: Pereiti į kitą plento pusę - tai viščiuko prigimtis.
Karlas Marksas: Tai buvo istoriškai neišvengiama
Kapitonas Džeimsas T. Kukas: Tam, kad nueitų ten, kur dar joks viščiukas niekada nebuvo.
Hipokratas: Dėl kasos sekrecijų liaukų suaktyvėjimo.
Martinas Liuteris Kingas: Puoselėju viziją tokio pasaulio, kuriame visi
viščiukai galės laisvai pereiti į kitą plento pusę ir neprivalės dėl to aiškintis.
Mozė: Ir Dievas nužengė iš dangaus, ir tarė tada viščiukui: “Tu turi pereiti
į kitą plento pusę “. Ir viščiukas perėjo. Ir Dievas pamatė, kad tai buvo gerai.
Ričardas M. Niksonas: Viščiukas neperėjo į kitą plento pusę, kartoju,
viščiukas NIEKADA į kitą plento pusę neperėjo.
Nikolas Makiavelis: Svarbiausia, kad viščiukas perėjo į kitą plento pusę.
Kam svarbu kodėl? Jis perėjo į kitą plento pusę ir rezultatas pateisina
priežastis, kokios jos bebūtų.
Zigmundas Froidas: Tai, kad jums rūpi viščiuko perėjimo į kitą plento pusę
faktas, rodo jumyse giliai glūdintį seksualinio nesaugumo jausmą.
Bilas Geitsas: Mūsų kompanija kaip tik dabar dirba prie naujos “Viščiukas
Office 2000″ versijos, kurioje viščiukas neapsiribos tik perėjimu į kitą
plento pusę, bet taip pat dės kiaušinius, klasifikuos svarbius katalogus ir t.t
Oliveris Stounas: Mums rūpintis klausimas yra ne kodėl viščiukas perėjo į
kitą plento pusę?”, o greičiau kas perėjo į kitą plento pusę kartu su viščiuku? Ką mes per skubėjimą pamiršome?
Ir kas iš tiesų galėjo matyti viščiuką, einanti per plentą?”
Čarlzas Darvinas: Evoliucijos metu natūralios atrankos būdu išgyveno tik tie
viščiukai, kurie buvo genetiškai linkę pereiti į kitą plento pusę.
Albertas Einšteinas: Ar viščiukas perėjo į kitą plento pusę, ar plentas
pasislinko po viščiuku - tai priklauso nuo jūsų atskaitos taško.
Buda: Tokio klausimo iškėlimas neigia jumyse esantį viščiuko pradą.
Galilėjo Galilėjus: Ir vis dėlto jis perėjo…
Ernestas Hemingvėjus: Kad numirtų. Lyjant lietui.
Rembo: Kapitone, vieną pražiopsojau!
Lietuvos premjeras: Viščiukas dar neperėjo į kitą plento pusę, bet
vyriausybė prie šio klausimo dirba.
Politikas: Visa tai kažkam yra naudinga.
Viljamas Šekspyras: Išsprendė dilemą: eiti ar neiti…
Romeo: Tas juokiasi iš svetimos žaizdos, kas viščiuku nebuvo niekados.
Šarlis de Golis: Galbūt viščiukas ir perėjo į kitą plento pusę, bet jis dar
neperejo autostrados!
Scientologų bažnyčia: Priežastis jau yra jumyse, bet jūs to dar nežinote. Ją
atrasti padės kukli 10,000$ suma už vieną seansą, plius melo detektoriaus
nuoma ir psichologinė analizė.
Bilas Klintonas: Prisiekiu konstitucija, kad tarp manęs ir viščiuko nieko nebuvo.
Vytautas Šustauskas: Butu buvęs ne šiaip viščiukas, o viščiukas-ubagas, būtų
perėjęs iki gatvės vidurio, pasukęs į dešinę ir pėstute patraukęs iš Kauno į Vilnių.
Vytautas Landsbergis: Nekontroliuojamas viščiukų vaikščiojimas mūsų keliais
kelia rimtą grėsmę Lietuvai ir neigiamai veikia mūsų integraciją į Europos
Sąjungą ir NATO.
Ramūnas Karbauskis: Tai buvo ne šiaip sau ėjimas į kitą pusę, o kelio
blokada, siekiant atkreipti dėmesį į tragišką Lietuvos žemės ūkio padėtį.
Artūras Paulauskas: Todėl, kad nusipelnė gyventi geriau.
Audrius Butkevičius: Tai gerai organizuota provokacija prieš mane..
Piotras Čaikovskis: Cip cip cip viščiukai, gelsvo pūko kamuoliukai…
Liudvikas XVI: Po manęs gali nors ir visa vištidė lakstyti.
Čingischanas: Jei vienas viščiukas pereis į kitą plento pusę - bausiu visą
dešimtinę, jei į kitą plento pusę pereis viščiukų dešimtinė - bausiu visą šimtinę.
Adolfas Hitleris: Hei! Viščiukas!
Eskimas: Kad nesušaltų.
Džipo vairuotojas: Blemba blemba, nauja mašina buvo.. Pagausiu tą kalakutą -
galvą nusuksiu!!!”